Lietuvių kalba
Lietuvių kalba carinės Rusijos priespaudoje
Žemaičiai
Simonas STANEVIČIUS. ,,Šlovė žemaičių” (1823m.), ,,Dainos žemaičių”(1829m.)
Dionozas POŠKA rašė žemaitiškai ir siūlė savo tarmę (Viduklės šnektą) kaip tinkamiausią bendrinei kalbai.
Simonas DAUKANTAS istorinius veikalus ,,Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių”, ,,Istorija žemaitiška”, “Būdas senovės lietuvių ir žemaičių” rašė žemaitiškai. Jis taip pat rinko tautosaką.
Motiejus VALANČIUS rašė religinio turinio knygas ir grožines “Vaikų knygelė”, “Palangos Juzė”.
Laurynas IVINSKIS-pirmųjų lietuviškų kalendorių, lenkų-lietuvių, rusų-lietuvių žodynų autorius
Broliai Juškos
Daugiausiai lietuvių kalbai nusipelnė broliai Antanas ir Jonas JUŠKOS.
JONAS “Kalbos lietuviško liežuvio...”(1861m.)aptarė visas tarmes, pateikė tarmių klasifikaciją.
ANTANAS išgarsėjo kaip leksikografas (lietuvių-lenkų žodynas, elementorius) ir liaudies dainų rinkėjas (“Lietuviškos dainos”, “Lietuviškos svotbinės dainos”, “Lietuvių liaudies melodijos”).
Lietuviškos spaudos draudimo metai (1861-1904)
Aukštaičiai
Antanas STRAZDAS “Giesmės svietiškos ir šventos” (1841m.).
Kajetonas ALEKNAVIČIUS-pirmojo aukštaičių tarme parašyto elementoriaus autorius (1846,1858m.)
Antanas TATARĖ pasakėčių rinkinys “Pamokslai išminties ir teisybės” (1836m.)
Lietuvių kalba tautinio atgimimo laikotarpiu
Laikraščiai “AUŠRA”(1883-1886), redaguojamas J.Basanavičiaus, ir “VARPAS” (1889-1906), redaguojamas V.Kudirkos.
Antanas BARANAUSKAS pateikė pirmąją išsamią tarmių klasifikaciją, “Lietuvių kalbos tarmės”, sukūrė šiuos žodžius: balsis, rašyba, sakinys, raidė.
Kazimieras JAUNIUS parašė lietuvių kalbos gramatiką, parengė 6 tarmių aprašus ir straipsnį apie lietuvių kalbos priegaides. Sukūrė šiuos žodžius: priegaidė, priesaga, priešdėlis, veiksmažodis, asmuo, dalyvis, linksnis.